Vilniaus kupiškėnai

Verbų sekmadienį Vilniaus kupiškėnai rinkosi Mokytojų namuose į Ataskaitinį. Klubo prezidentas Vilius Bartulis atsiskaitė už Klubo veiklą 2023-iais. Tai padaryti jam nepavyko vasario 5-tą dieną, kai koją pakišo ledas, ir vietoj pranešimo teko laukti gipso.

Per praėjusius metus buvo suorganizuoti keturi suėjimai salėje (knygų pristatymai, pranešimai, proginės paskaitos...) su koncertine dalimi, dvi ekskursijos Vilniuje ir viena – į Kupiškio kraštą, Kupiškyje pasveikinome Etnografijos muziejų ir Kultūros centrą gražių sukakčių progomis, kartu su Klubo nariu rašytoju Jurgiu Usinavičiumi (Napaliu Auguliu), pasidžiaugėme jam už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes įteiktu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, parašėme rekomendaciją Etnografijos muziejaus projektui, kuris vis tik gavo dalinį finansavimą... Susirinkimo dalyviai vienbalsiai pritarė Klubo prezidento pasiūlymui inicijuoti Algirdo Vaitiekūno 2013 metais išleistos kupiškėnų tarme parašytos knygos „Gimtinąs žėmąj“ papildomo tiražo išleidimą.

Ataskaitą Klubo nariai patvirtino, „įleidome naujo kraujo“ į klubo organizacinį komitetą, išklausėme neilgą, bet labai puikų Vilniaus Bočių bendrijos vokalinio ansamblio ,,Vaivora‘‘ (solistas – Albertas Pincevičius), vadovaujamo Vilniaus rokiškėnės Ritos Jurgaitienės, koncertą.

Lauksime naujų susitikimų.

V. B.

Nuotraukos Vidmanto Jankausko ir Viliaus Bartulio

Vilniaus kupiškėnų klubo veiklos 2023 m.

ATASKAITA

02.05. – Ataskaitinis už 2022.

04.03. – suėjimas, skirtas Verbų sekmadieniui.

04.18. – ekskursija VGTU.

06.18.- ekskursija į Kupiškį.

09 14 sveikinome Kupiškio Etnografijos muziejų 80-mečio proga.

10.02. – suėjimas. Po VMN aparatūros vagystės, be pranešimo. Kapela “Bičiuliai”. 5 žmonės. Vadovas - Gintautas Paukštis.

10.17. – paramos raštas Kultūros tarybai dėl Kupiškio etnografijos muziejaus projekto “Senosios kupiškėnų virtuvės kulinarinis paveldas”. (Pakartotinis. Buvo ir pernai). Projektas gavo dalinę paramą.

2022 12 05 rašėme rekomendaciją, ir 2023 03 30 Jurgiui Usinavičiui už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes, įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“.

10.25. – ekskursija po Vilniaus Žemutinę pilį.

Lapkričio 23, paskutinį mėnesio sekmadienį, nusižengdami tradicijai, ir gruodžio 3 d. paskyrę Kupiškio kultūros centro sveikinimui, rinkomės į keletą kartų atidėtą dr. Stasio Vaitkevičiaus paskaitą "Nuosavybės santykių transformavimas Lietuvoje 1990 -1992 metais".

12.03. sveikinome Kupiškio kultūros centrą 40-mečio naujuosiuose rūmuose proga.

Didžiojo karantino laikais buvo nutrūkusi daugelio klubų veikla, nes buvo rekomenduojama nesibūriuoti. Artimiausias mūsų kaimynas -Vilniaus rokiškėnų klubas „Pragiedruliai“ pirmąkart po Coronos susirinko 2023 vasarį, mes gi – geru pusmečiu anksčiau - 2022 spalį. Tada Aldona Mikulionienė paskelbė iniciatyvą megzti ir siųsti kojines ukrainiečiams, šąlantiems apkasuose ir sugriautuose namuose. Dar tą patį mėnesį kojinių siunta per „Stiprūs kartu“ pasiekė Charkovą. Kaip po didžiosios sumaišties dėl Coronos buvome nutarę, ir 2022, ir 2023 metais suėjimus praretinome, rengėme kas antrą mėnesį. Turėjome ir renginių salėje, ir ekskursijų.

Iš prieš karantiną buvusių 7 klubo valdybos (pagal naujus nuostatus – organizacinio komiteto) narių likome keturiese. Nuo 2022 m. vasaros po insulto mums nebegali padėti buvusi šauni mūsų „Kultūros ministrė“ Valdereza Simonaitienė; mūsų renginiuose dėl sveikatos nebesilanko, bet per žmoną Ireną 2023 m. dar padėjo organizuoti ekskursiją į Kupiškį Arnoldas Pažemys; 2023 m. vasarą „atsistatydinimo“ laiškelį parašė Vida Povilauskienė.

Dabartinės mūsų pajėgos:

Linusis Alekna tvarko klubo finansus;

Filomena Marčiulionienė protokoluoja posėdžius, siuntinėja sveikinimus sukaktuvininkams;

Jolanta Skublickienė – mūsų „virtuvės šefė“, su savo komanda tvarko „suneštinio“ reikalus.

Organizaciniai, formalieji reikalai tenka mano asabai.

Negaliu nepaminėti oficialiai bent kol kas netituluoto, bet jau daug metų fotografuojančio mūsų renginius, kuruojančio aparatūrą ir klubo internetinę svetainę – Blogą – „operatoriaus Kipso“ Vidmanto Tubelio.

Visiems jums didžiulis AČIŪ už savanorišką neatlygintiną darbą Klubo labui.

2023-iuosius metus pradėjome ataskaitiniu susirinkimu vasario 5 dieną. pasveikinome jubiliatus ir mūsų klubietį Kęstutį Sasnauską, Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį, profesorių, habilituotą daktarą, aktyvų molekulinės biotechnologijos puoselėtoją Lietuvoje ir pasaulyje, kurį pernai (2022 m.) Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga Prezidentas G.Nausėda už nuopelnus Valstybei ir šalies vardo garsinimą apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Tame pat suėjime jau antrąją savo knygą „Nuogais delnais“, šįkart – eilėraščių, pristatė Dovilė Jonušytė Sabaliauskienė. Jos eiles paskaitė ir pakomentavo mūsų Liucija Venclovaitė. Priminsiu keletą eilučių iš Dovilės “Nuogų delnų“:

Kas naujo?

Naujos žvaigždės krinta.

Kas kartą naujos šilto oro bangos virš vieškelio nakty,

kur dulkės sėda ant lapų,

Ir rugiai – kasmet kiti –

pakvimpa mirtim, gyvybe, prakaitu ir meile...

Pirmąją savo knygą „Atminties namai“ Dovilė pristatė 2013 metais – kupiškėniška tarme, sudarytą iš Dovilės surinktų šeimos prisiminimų, sakmių, pasakų, smulkiosios tautosakos, senelio 1915-1917 metais rašyto dienoraščio. Tą pačią 2013 m. spalio 6 dieną mūsų klube knygą pristatė ir skodinietis, Klaipėdos kupiškėnas Algirdas Vaitiekūnas. „Gimtinąs žėmąj“ – jau pavadinimas rodo, kad knyga irgi kupiškėnų tarme parašyta. Ir aš ją miniu ne šiaip sau. Ji rašyta daug metų ir taip jau sutapo, kad 2013-ieji buvo paskelbti tarmių metais. Sodria, tikra kupiškėnų tarme su visais tuo metu naudotais skoliniais, barbarizmais vaizdžiai aprašytas šeimos, aplinkinių kaimo žmonių gyvenimas, darbai, žmonių tarpusavio santykiai, tradicijos, vartojami liaudiški posakiai, senoviniai buities reikmenų pavadinimai... Mano nuomone, ši knyga vertingesnė už visus Juozo Baltušio raštus. Tai autentiškas gyvenimo tarpukario kaime liudijimas be išgalvotų veikėjų ir veiksmų, savotiškas etnografinis dokumentas. Manyčiau, ši knyga turėtų būti kiekvienuose kupiškėnų namuose. Tai autentiškas gyvenimo tarpukario kaime liudijimas be išgalvotų veikėjų ir veiksmų, pristatytas autentiška tarme. Deja, prieš 10 metų ji buvo išleista tik 90 egzempliorių tiražu Klaipėdos universiteto leidykloje. Ar čia yra skaičiusių „Gimtinąs žėmąj“? Gal vertėtų inicijuoti papildomą knygos tiražą? Manau, jos elektroninė versija yra leidyklos archyve. O ir pats autorius, einantis 96-uosius, dar kruta Klaipėdoje.

Mums koncertavo šaunus Šeškinės bočių ansamblis „Auksinis ruduo“. Paminėtina, kad jame smuiku tebegriežia Eriksonas, bent 10 metų pabuvęs kupiškėnu, o jo žmona Danutė Eriksonienė „rekašinėje“ mus tada mokė chemijos.

Balandžio 2 d. pasveikinome sukaktuvininkus, Klubo veteraną rašytoją Jurgį Usinavičių (jis gi ir Napalys Augulis) apdovanojimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukime Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes proga. Prisimenate, 2022 m. spalį žiūrėjome Vitos Vadoklytės vadovaujamo "Stebulės " teatro iš Skapiškio vaidinimą "Nulaužtų šakų žydėjimas" pagal Jurgio Usinavičiaus romaną „Vėjas“?

Verbų sekmadienio proga viešnia etnologė Gražina Kadžytė išsamiai papasakojo apie verbų reikšmę anksčiau ir dabar, papročius, verbų laikymą, apie Velyknakčio mišias, apie valgių šventinimą, Velykų pusryčius, margučių susidaužymą ir kam reikia atiduoti nesudaužytą margutį, paaiškino ką reikia daryti parsinešus jau pašventintą verbą, kur seną verbą galima padėti . Koncertinėje dalyje gražių romansų padainavo Vilniaus mokytojų namų ansamblis „Juodoji rožė“, vadovaujamas Irenos Belickienės. Man buvo staigmena, kai ansamblyje su gitara rankose pamačiau kolegą – buvusį VGTU Fizikos katedros vedėją profesorių Artūrą Jukną.

Balandžio 17 pasinaudojome Vilniaus Gedimino technikos universiteto (dabar jis turi ir slapyvardį užsieniečiams – Vilnius Tech) rektoriaus kupiškėno Romualdo Kliuko kvietimu ir apsilankėme studentų miestelyje. Rektorius, dar būdamas Studijų prorektoriumi, pats lankėsi mūsų klube su VGTU dūdų orkestru, taigi dabar – atsakomasis vizitas. Išklausę rektoriaus pasakojimą apie universiteto aktualijas ir planus, pasivaišinę kava, buvome pakviesti į naujai pastatytus net trims fakultetams – Transporto inžinerijos, Mechanikos ir Elektronikos – rūmus - Jungtinių mokslų laboratorijų centrą. Čia radome kraustymosi nuotaikas. Laboratorinis korpusas jau naudojamas, auditorinis bus naujiems mokslo metams. Šiuo metu ir jis jau apgyvendintas, senamiestyje iš buvusių šešerių rūmų liko tik vieneri – Trakų/Pylimo gatvių kampe. Juose - Architektūros ir Kūrybinių industrijų fakultetai.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas po poros metų švęs 70-metį. Šiuo metu jame yra 10 fakultetų, 4 tyrimų centrai, 13 mokslinių tyrimų institutų, 22 tyrimų laboratorijos, studijuoja 8200 studentų iš 81 pasaulio šalies. VGTU bendradarbiauja su 460 universitetų iš 62 pasaulio šalių, yra ATHENA - Europos universitetų aljanso – narys. 49 % studijų programų dėstoma ir anglų kalba, yra doktorantūros studijos 12 mokslo krypčių. 2022 m. Tarptautiniame universitetų reitinge ,,QS World University Rankings 2023“ Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateko į pirmuosius 2% reitinguojamų pasaulio universitetų.

Birželio16 lekiam į Kupiškį. Programa plati, ir visą įvykdėme.

Kupiškio viešoji biblioteka neseniai įsikūrė atstatytoje didžiojoje sinagogoje. Bibliotekoje ne tik sukauptos knygos, bet vyksta įvairūs renginiai, parodos, edukaciniai užsiėmimai, skaitomos paskaitos, atnaujinta vaikų erdvė, kur mamos su vaikučiais susirenka klausyti bibliotekininkės Laimutės skaitomų pasakėlių. Viską aprodė ir papasakojo bibliografė Jolita Pipynienė ir bibliotekos direktorius Algirdas Venckus. Buvome pavaišinti kupiškėniškais sūriais ir gira.

Kupiškio etnografijos muziejų aprodė ir dailininko Eduardo Jurėno parodą jame pristatė muziejininkė Gytė Jakubkaitė. Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs 1823m statytame Lankasterio tipo mokyklos pastate. Tokiose mokyklose vyresni mokiniai mokydavo jaunesnius. Muziejuje saugoma daugiau kaip 36000 eksponatų. Seniausias eksponatas 4000 metų senumo tauro ragas. Puiki seserų Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių surinkta 19-20 amž. tradicinių lietuvių darbužių kolekcija. Daugybė Kupiškio krašto buities rakandų. Išlikęs net kraičkubilis - savotiškas kraičio skrynios ar net lagamino išeinant į Ameriką 19a pabaigoje prototipas. Tikrai įdomi ir turtinga ekspozicija.

Netoli muziejaus, šalia Kupiškio piliakalnio - akmentašio Vytauto Jasinsko kiemas su darbų ekspozicija po atviru dangumi. Vytautą prisimename ir kaip Klubo inicijuoto paminklo Lietuvai ir partizanams Stuburuose tašytoją. Tautodailininkas Vytautas Jasinskas mus kaip svečius nebuvėlius pasitiko su akmeniniu sūriu ir išdailintais kiaušiniais iš Lietuvos laukų akmenų. Jis dirbo akmentašiu Kupiškio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Pabandė ir pats kurti skulptūras. Pirmąją, pavadintą ,,Vėjas“ padovanojo vaikų darželiui. Juo susižavėjo prancūzai, kai Prancūzijoje Saint Chamonde surengė darbų parodą. Tada pastebėjo ir savi. Parodos buvo Rokiškyje, Kupiškyje ir t.t. Mus sužavėjo akmeninis medis su viršūnėje nutūpusiu paukščiu, šalia laikrodžio meilutis katinėlis, rimti karžygiai, akmenį aptūpę vabalai, rimta akmeninė kupiškietė, nesunešiojamos klumpės ir kiti nuostabūs kūriniai.

Po skanių pietų „Provinsalyje“ - Laukminiškių muziejus Babickų šeimos name su muziejininkės Jolantos Knizikevičienės pasakojimu, klubo senbuvių Lino Vidugirio ir Teofilio Čiurlio amžino poilsio vietos Jutkonių ir Gindvilių kapinaitėse, Jolitos Janušonienės gėlynas ant Paketurių kalno. Diena buvo labai intensyvi, gal net per daug, bet gi ne taip dažnai ekskursuojame po Kupiškio kraštą.

Spalio 1 d. Naujienos:

1.VMN – naujas direktorius. Kol kas laikinasis. Paulius Jurgutis. Dirba puse etato, laukia konkurso. Jau įvedė naujoves: Sutrumpino VMN darbo laiką. Sekmadieniais – iki 17.00 val., todėl mes suėjimų pradžią atkėlėme į 14.00 val. Uždraudė vaišes ir balius, bet vėliau gavome išlygą: leidžiamas tik „sausas“ stalas.

2. Negalėjome pasinaudoti salės aparatūra – išvakarėse kažkas apvogė mokytojų namų Baltąją salę, išnešė kompiuterį, dalį įrangos, ir mums teko atsisakyti planuoto Stasio Vaitkevičiaus pranešimo. Bet renginys įvyko, pasveikinome sukaktuvininkus, aptarėme einamuosius reikalus, mums pamuzikavo puiki kapela “Bičiuliai”. Vadovas - Gintautas Paukštis.

Spalio 25 – Aldonos Mikulionienės vedama ekskursija po Vilniaus Žemutinę pilį. Kaip visada įdomiai Aldona papasakojo apie pilį, jos statinius, paskirtį, gyventojus, įvykius, aprodė karalienės Mortos daržo vietoje auginamą daržiuką, papasakojo apie jos atvežtas ir augintas daržoves, kitus augalus ir ne tik.

Lapkričio 26, paskutinį mėnesio sekmadienį, nusižengdami tradicijai, ir gruodžio 3 d. paskyrę Kupiškio kultūros centro sveikinimui, rinkomės į keletą kartų atidėtą dr. Stasio Vaitkevičiaus paskaitą "Nuosavybės santykių transformavimas Lietuvoje 1990 -1992 metais". Pranešimo autorius – aktyvus tų reformų dalyvis, siūlęs idėjas, diskutavęs, rengęs įstatyminius dokumentus... Informacijos daug, laiko – mažai. Bet sužinojom nemažai faktų „iš pirmų lūpų“.

Koncertinėje dalyje – Antakalnio bočių choras „Šilas“, vadovaujamas Maestro Nijolės Baikienės ir Balio Dvariono muzikos mokyklos septintokė, violončelininkė Marija Sokolova, puikiai įvaldžiusi instrumentą. Ji ir pradėjo koncertinę dalį sudėtingomis klasikų melodijomis. Senjorų klubo choras "Šilas“ savo koncertą pradėjo Antakalniečių himnu: „Esi tu vienintelis mūsų“, kurio muziką ir žodžius sukūrė Antakalnyje gyvenę Algimantas Raudonikis ir Stasys Žlibinas. Taigi, tądien salėje skambėjo net du himnai. Choro įkūrėja – mūsų klubo narė Gražina Berkelienė. Jai tarpininkaujant ir pavyko prisikalbinti « Šilą ».

Per metus turėjome 7 renginius: 4 suėjimus šioje salėje ir 3 ekskursijas, 2 kartus važiavome į Kupiškį sveikinti draugų/partnerių sukakčių progomis. Na dar teko tvarkyti įvairius formalumus, rašyti keletą raštų... Su finansais metus baigėme „į pliusą“.

Vilniaus kupiškėnų klubo prezidentas Vilius Bartulis

Šių metų sausio mėnesio 28 dieną, eidama 94-uosius metus, mirė Vilniaus kupiškėnų klubo narė, filologė, lituanistė Eugenija Vytautė Širvinskaitė-Eidukaitienė

Velionė gimė 1930 m. balandžio 1 d. Totoriškiuose (Švedukalnyje), Skapiškio parapijoje. Mokslo kelią pradėjo 1938 m. Skapiškio pradžios mokykloje. Nuo 1945 m. dvejus metus mokėsi Skapiškio progimnazijoje, 1947–1951 m. Biržų r. Papilio progimnazijoje. 1951 m. įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, 1956 m. įgijo filologės, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę (rašė diplominį darbą „Skapiškio tarmės fonetika ir morfologija“).

E. V. Eidukaitienė nuo 1956 m. dirbo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros laborante, nuo 1964 m. – vyr. laborante ir dėstytoja valandininke, mokslinių laipsnių teikimo tarybos technine sekretore, dėstė lietuvių kalbą rusų grupėms, užsienio šalių stažuotojams.

Nuo 1975 m. E. V. Eidukaitienė – Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos komplektavimo grupės vedėja. 1985 m. išėjo į pensiją, bet ir toliau mokė lietuvių kalbos žmones, atvykusius iš Čekijos, Italijos, Švedijos, Vokietijos. 1992 m. įsijungė į Vilniaus Vytautų klubo veiklą, buvo tarybos narė, sekretorė, 1992–1999 m. redagavo „Vytauto“ laikraštėlį.

Eugenija Vytautė Eidukaitienė tyrinėjo kupiškėnų fonetiką, rinko žodžius „Kupiškėnų žodynui“, jos darbai „Daiktavardžių linksniavimas Skapiškio tarmėje“ (1963), „Kupiškėnų monoftongų priegaidės: audicinis tyrinėjimas“ (1977) išspausdinti žurnale „Kalbotyra“. Šiame žurnale 1961–1977 m. filologė skelbė apžvalgas-kroniką apie Vilniaus universiteto studentų ir dėstytojų mokslinį darbą.

Eugenija Vytautė Eidukaitienė buvo aktyvi Vilniaus kupiškėnų klubo narė, knygos „Keliai veda Kupiškin“ redaktorė.

Vilniaus kupiškėnų klubo nariai ir valdyba nuoširdžiai užjaučia Eugenijos Vytautės gimines ir artimuosius.

Velionė pašarvota sausio 29 d. 18 val. Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios šarvojimo salėje. Laidotuvės vyks sausio 30 d. 15 val. Karveliškių kapinėse.